Episodes

  • DI inovacijos neregiams ir kaip kelionės padeda pasiekti ilgaamžiškumą

    DI inovacijos neregiams ir kaip kelionės padeda pasiekti ilgaamžiškumą
    Jun 2 2025
    Neseniai Vokietijoje, Frankfurte vykusioje „SightCity“ parodoje pristatytos naujausios technologijos, keičiančios neregių ir silpnaregių gyvenimus. Šioje parodoje dalyvavo ir LRT garso režisierė, regos negalią turinti Eglė Jarmolavičiūtė. Kokios inovacijos jai paliko didžiausią įspūdį?

    Ilgaamžiškumą lemia daugybė veiksnių – nuo genetinio paveldo iki kasdienių sprendimų. Šioje srityje dirbanti žurnalistė ir konsultantė, LOGIN konferencijos pranešėja Silvija Triboni sako, kad ir kelionės gali būti vienas iš būdų, kaip pasiekti ilgaamžiškumą.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    34 mins
  • Iš salotos apie mėsainį nesužinosi arba ką padeda suprasti multiomika?

    Iš salotos apie mėsainį nesužinosi arba ką padeda suprasti multiomika?
    May 26 2025
    Pirmąkart išgirdus terminą multiomika, jį suprasti ne taip jau ir lengva. Iš esmės, tai būdas pažinti mūsų organizmus analizuojant ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją. Multiomikos mokslininkė dr. Ingrida Olendraitė pateikia pavyzdį: nors salotą mėsainyje rasti galima, iš jos spręsti apie patiekalą būtų sunku, nes trūktų daug svarbios informacijos. Su laidos pašnekove kalbame apie multiomikų pavyzdžius ir prasmę.

    Mokslo bendruomenę vis dar skaldo daugybė neatsakytų klausimų apie ligų istoriją – kas sukėlė ir dėl ko pasibaigė maras, kas į Europą atvežė sifilį arba tuberkuliozę? Anot Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkės dr. Kristen Bos, į visus šiuos klausimus atsakyti gali padėti senovinė DNR. Elizabet Beržanskytės pasakojimas.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    39 mins
  • Ką atskleidžia mūsų veidai?

    Ką atskleidžia mūsų veidai?
    May 12 2025
    Veidas – ne tik mūsų identiteto dalis, bet ir svarbus informacijos šaltinis. Šalies mokslininkai teigia, kad, net ir analizuojant buitines nuotraukas, šiandien galima gana tiksliai prognozuoti veido vystymąsi, o šie atradimai turi svarbią reikšmę ne tik vaikų veidų identifikacijos, paieškos srityje, bet ir ateityje gali padėti nustatyti geresnes gydymo strategijas. Išsamiau šia tema laidoje kalbamės su VU Medicinos fakulteto profesore Janina Tutkuvienė ir doktorante Eglė Stukaitė-Ruibienė.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    34 mins
  • Vaizdo žaidimai ir metavisata: kultūros dalis ar skelbimų lenta?

    Vaizdo žaidimai ir metavisata: kultūros dalis ar skelbimų lenta?
    May 5 2025
    Vaizdo žaidimai per pastaruosius metus keičia įvaizdį – vis daugiau žmonių juos mato ne tik kaip pramogą, bet ir kaip reikšmingą kultūros bei meno dalį. Žaidimai taip pat vis dažniau naudojami edukacijoje, terapijoje ar net verslo mokymuose. Juos įmonės ar garsenybės išnaudoja siekdamos didinti savo vardo žinomumą – pavyzdžiui, tam pasitelkia populiarių internetinių žaidimų „Fortnite“ ar „Roblox“ erdves.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    30 mins
  • „Hubble“ teleskopo 35-metis kosmose ir nauja vakcina nuo tuberkuliozės

    „Hubble“ teleskopo 35-metis kosmose ir nauja vakcina nuo tuberkuliozės
    Apr 28 2025
    Prieš 35-erius metus pakilęs į orbitą virš Žemės, „Hubble“ kosminis teleskopas atliko apie pusantro milijono stebėjimų. Išskirtinius vaizdus ir duomenis užfiksavęs teleskopas, manoma, dar gali veikti iki 2030 ar 2040 metų. Apie šio teleskopo svarbiausius darbus – pokalbis su astrofiziku Vidu Dobrovolsku.

    Vienas žymiausių pasaulyje imunologų Stefanas H. E. Kaufmannas kuria vakciną nuo tuberkuliozės, kuri apsaugotų ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Apie tai, kodėl reikia naujo skiepo nuo šios ligos ir apie su vakcinacija susijusius mitus – Elizabet Beržanskytės pasakojime.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    36 mins
  • Baisiųjų vilkų „atkūrimas“ ir kaip apgauti smegenis mokantis užsienio kalbų

    Baisiųjų vilkų „atkūrimas“ ir kaip apgauti smegenis mokantis užsienio kalbų
    Apr 14 2025
    Amerikiečių bendrovė „Colossal Biosciences“ teigia sugrąžinusi išnykusią baisiųjų vilkų rūšį. Manoma, kad šie vilkai egzistavo prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Tačiau mokslininkai naujieną vertina nevienareikšmiškai – veikiausiai išveisti ne senovinės rūšies atstovai, o mišrūnai.

    Meluoti sau norint išmokti kažką naujo gali būti naudinga. Kodėl? Apie tai kalbamės antroje laidos dalyje su neuroedukologe, kalbų mokyklos suaugusiesiems įkūrėja Viktorija Raščiauskaite. Kaip apgauti savo smegenis ir išmokti naują kalbą arba kitokią informaciją? Išgirsite praktiškų patarimų.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    35 mins
  • Populiacinis biobankas: kaip anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas?

    Populiacinis biobankas: kaip anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas?
    Apr 7 2025
    Vilniaus universitete atidarytas pirmasis šalyje Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Jis padės sužinoti daugiau apie žmonių genetinius polinkius į tam tikras ligas. Kaip – pasakoja biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė.

    Prieš 50 metų Bilas Geitsas ir Polas Alenas įkūrė bendrovę „Microsoft“. Dabar tai – viena vertingiausių kompanijų pasaulyje, ne tik gaminanti programinę įrangą, bet ir sparčiai besiiplečianti į naujas sritis, ypač – debesų kompiuteriją ir dirbtinio intelekto pasaulį.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    34 mins
  • Kaip Žemėje atsirado gyvybė ir jos paieškos kosmose

    Kaip Žemėje atsirado gyvybė ir jos paieškos kosmose
    Mar 31 2025
    Vaikystėje mokslininkas Victor Ambros domėjosi astronomija, netgi pats sukonstravo teleskopą. Tačiau vėliau netikėtai pasuko į mikropasaulį. Atradęs genus reguliuojančias molekules mikroRNR, pernai mokslininkas pelnė Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje. Su konferencijoje „The COINS“ viešėjusiu mokslininku pasikalbėjo Elizabet Beržanskytė.

    Dar vienas „The COINS“ konferencijoje apsilankęs tyrėjas – Italijos nacionalinio astrofizikos instituto astrobiologas ir planetų tyrinėtojas Giovanni Poggiali. Jis tyrinėja, kokį vaidmenį gyvybės atsiradime turi mineralai. Su mokslininku daugiau pakalbėjome apie jo darbus, taip pat – apie gyvybės atsiradimą Žemėje ir jos paieškas kosmose. Bei kodėl, jo manymu, dabar svarbiausia tyrinėti Marsą ir ledinius planetų palydovus.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    30 mins
adbl_web_global_use_to_activate_T1_webcro805_stickypopup